Fshatrat e Fundit tė Gurit nė Shqipėri Presin Zgjatje tė Re tė Jetės

nga  Besar Likmeta
© Tė drejtat autoriale

Dy projektet e financuara nga Banka Botėrore kanė pėr qėllim qė tė ruajnė arkitekturėn vendore tė fshatrave nė rivierėn Shqiptare – edhe pse banorėt vendės kanė dyshime se kėto projekte mund tė ri-ndėrtojnė ndjenjėn e komunitetit tė humbur shumė kohė mė parė.

Fshati Vuno ishte ndėrtuar nė formėn e njė amfiteatri nė shpatet e malit tė Cikės, nė autostradėn qė lidh Dhėrmiun me qytetin e Himarės, duke qėndruar si njė belveder natyral nė kodėr tė mbushur me ullishte me pamje nga deti Jon.

Fshati i cili qėndron nė 176 metra lartėsi mbidetare ėshtė njė pėrmbledhje e shtėpive nga guri, dhe me rrugė tė ngushta nga kalldrėmi qė i ngjajnė njė labirinti nė shpat tė malit.

Rrugicat me kalldrėm zgjerohen nėn qemerėt e gurit qė lidh shtėpitė dy ose tre katėshe, tė cilat nė shekullin 19-tė poeti dhe udhėtari britanik Edward Lear i pėrshkroi sikur tė kishte “ndjenjėn e pallateve Veneciane”.  

Shtėpitė nė fshat janė afėr 200 vite tė vjetra, me disa qė datojnė qė nga viti 1783. 

Arqile Varfi, postieri vendor deri para disa muajsh, para se tė mbyllej zyra, thotė se ekzistojnė legjenda se fshati ishte ndėrtuar pas vdekjes sė heroit kombėtar tė Shqipėrisė, Skėnderbeut, i cili luftoi pushtuesit Osmanė nė shekullin e 15-tė dhe mbetet shtylla e mitologjisė kombėtare tė vendit.

Varfi, familja e tė cilit ka ardhur nė Vuno gjatė viteve tė hershme tė ’60-ta, gjatė Revolucionit Kulturor Maoist qė kishte Shqipėria si version tė saj, dhe ėshtė krenare duke nėnvizuar se qė nga fillimi i shekullit tė 20-tė, fshati kishte njė sistem kanalizimi tė ndėrlikuar qė edhe sot pėrdoret.

“Fshati ėshtė ndėrtuar pėrmes punėve tė pėrbashkėta shpesh tė organizuara nga familjet e pasura dhe vetėm muratorėt mjeshtėr janė paguar”, tha ai.  

Shtėpitė e Vunos me mure tė trasha nga guri dhe dritare tė gjata janė disa nga shembujt mė tė mirė tė stilit vendor tė fshatrave tė Rivierės Shqiptare.

Tė djegura nga forcat okupuese Naciste gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, pjesė tė mira tė shtėpive nė fshat shtrihen tė braktisura dhe nuk ėshtė jetuar nė to pėr mė shumė se gjysmė shekulli.

Pasi qė shumica e tė rinjve tė fshatit kanė luftuar me rezistencėn Partizane, kur pėrfundoi lufta ata janė shkolluar nė bllokun lindor dhe fshati nxori njė numėr tė shkrimtarėve, poetėve, gazetarė dhe burokratė tė lartė komunist, tė cilėt u zhvendosėn dhe nuk u kthyen nėpėr shtėpitė e tyre.

Varfi rikujton se para lufte fshati kishte mė shumė se 2.000 njerėz, por tani janė mė pak se 200. Shumica prej kėtyre qė kanė mbetur pas lufte, apo ishin ri-zhvendosur nė fshat gjatė kohės sė komunizmit, kanė migruar nė shtetin fqinj, Greqi pėr punė pas rrėzimit tė regjimit Stalinist tė Enver Hoxhės.

Ironikisht, pėr shkak tė plagėve qė lufta, migrimi dhe politika ka lėnė nė komunitetin e Vunos, njė pjesė e mirė e trashėgimisė popullore tė saj arkitektonike mbetet e paprekur, si dhe aq pak ka qenė e ndėrtuar nė fshat pėr dekada tė tėra.

Shtėpi tė ngjashme tė gurit janė gjetur po ashtu edhe nė fshatrat e Dhėrmisė, Qeparos, Piqeras, Ilias dhe pjesa e vjetėr e Himarės.

Tani dy projektet e ministrisė sė punėve publike tė Shqipėrisė, tė financuara nga Banka Botėrore, ka pėr qėllim tė investoj nė rindėrtimin e kėtyre shtėpive nė mėnyrė qė tė ruhet trashėgimia e tyre arkitekturale dhe duke shndėrruar njė pjesė tė tyre nė “Dhomė & Mėngjes” e cila do te jepte njė ndjenjė autentike pėr sektorin e turizmit lokal.  

Projekti i kulmeve dhe fasadave pritet qė tė financoj pjesėn e ndėrtimit tė jashtėm pėr 75 shtėpi gjersa 25 tė tjera gjithashtu do tė rinovohen pėr brenda pėrmes projektit Dhomė & Mėngjes.

Firmat e specializuara tė arkitekturės tė kontraktuara nga ministria e punėve publike do tė skicojnė projektet, nė mėnyrė qė tė ndihmojnė nė punėt riparuese tė kulmeve dhe mbrojtjen e fasadeve.

“Integruar organikisht nė peizazh, fshtrata tradicionale tė rajonit formojnė njė shprehje unike tė arkitekturės vendore, e veēantė pėr lokacionet e tyre dhe pėrdorimit tė materialit vendor pėr ndėrtim”, thuhet nė prezantimin e projektit. 

“Tiparet vizuale tė kėtyre fshatrave janė njė pjesė esenciale e peizazhit tėrehqės tė zonės, por ato janė nė rrezik pėr tu shkatėrruar nėse traditat dhe materialet vendore pėr ndėrtim braktisen pėr stilet universale dhe materialeve moderne pėr ndėrtim”, tėrheq vėrejtjen prezantimi.  

Jo tė gjitha shtėpitė nė Vunoi mbeten ashtu siē kanė qenė. Disa shtėpi janė rindėrtuar duke pėrdorur materialet moderne pėr ndėrtim, tė cilat janė shumė tė lira se sa puna tradicionale me gurė qė janė pėrdorur pėr ti ngritur. 

Viro Andoni, familja e tė cilit ka rrėnjėt nė Vuno pėr qindra vite, thotė nėse ka mundėsi do tė rinovonte shtėpinė e tij nė mėnyrė tė vjetėr, por qė vetėm nuk do tė arrinte.

“Nėse do tė merrja ndihmė nga shteti, unė do ta rindėrtoja duke pėrdorur punėt e gurit”, thotė 63-vjeēari, i cili i ka kaluar 15 vite si njė i burgosur politik nė burgun famėkeq tė Spaqit nė regjionin verior tė Mirditės.

I burgosur nė vitin 1972 pėr tradhti pasi ka tentuar tė largohet pėr Greqi, ai ishte liruar nė vitin 1987 dhe u kthye nė shtėpi pėr tė filluar njė familje. 

Andoni, i cili ka humbur kėmbėn pėr shkak tė punėve tė rėnda nė minierėn e bakrit nė Spaq, thotė se i dhimbset kur sheh fshatin duke u zhdukur. 

“Ky fshat ka infrastrukturėn mė tė mirė nė bregun jugor por ėshtė duke u shkatėrruar sepse s’ka mbet njeri pėr ta mirėmbajtur”, ai thotė. 

Ai kujton ditėt e vjetra, ndėrtimi i njė shtėpie nuk ishte njė akt individual por njė pėrpjekje e pėrbashkėt qė ka pėrfshirė secilin nė fshat, qė do tė ndihmonte me ēdo gjė prej punės sė lirė e deri tė transportimi i materialit ndėrtimor.

“Njė ditė ju punonit nė shtėpinė tuaj, ditėn tjetėr nė shtėpinė e fqiut”, tha Andoni, duke shtuar se “ēfarė i dhimbset mė sė shumti ėshtė se kjo ndjenjė e komunitetit ėshtė humbur pėrgjithmonė”.

Komentet: Komentet sipas rendit kronologjik (Gjithsej 0 Komentet)

     Lajmet e fundit 
     
     Fotogaleria 
    Shkėmbim Librash
    Shiko arkivėn