Fotokopjimi Pengon Profesorėt tė Botojnė Libra

Ilustrimi: AvistiIlustrimi: Avisti
nga  Donjeta Demolli
© Tė drejtat autoriale

Pirateria vazhdon tė lulėzojė nė Kosovė nėpėrmjet video shop-eve dhe lokaleve tė fotokopjimit, pavarėsisht se ligji pėr tė drejtat e autorit dhe tė drejtat e pėrafėrta ka hyrė nė fuqi qė njė vit e gjysmė. Ministria e Kulturės gjatė qershorit ka nisur njė fushatė vetėdijėsimi, para se tė fillojė veprimet kundėr kėsaj dukurie, nė bashkėpunim me institucionet tjera. Profesorėt universitarė ankohen se fotokopjimi po i lė pa shkruar libra, ndėrsa studentėt nuk kanė para pėr tė blerė librat e tyre origjinalė.

Profesorėt universitarė nė Kosovė tė cilėt botojnė libra ndjehen tė dėmtuar nga shitja e paautorizuar e librave tė tyre nė lokalet e shumta tė fotokopjimit tė cilat u hapėn nė masė tė madhe pas luftės. 

Ky fenomen i ka dekurajuar ata nė shkrimin e librave tė tjerė qė kėrkojnė vite pėrkushtimi.

Iset Morina i cili ligjėron lėndėn e Procedurės civile nė Fakultetin Juridik tė Universitetit tė Prishtinės ka tė botuar katėr libra.

“Mė shumė mė janė shitur librat gjatė okupimit, sesa pas luftės” tregon Morina.

Ai thotė qė kjo pirateri i ka shkaktuar dėme tė jashtėzakonshme. Pėr ēdo vit, rreth 600 kopje tė librit pėr tė cilin thotė se ka punuar 6 vjet, janė fotokopjuar. 

Morina ka 25 vjet pėrvojė pune dhe thotė qė edhe pse numri i studentėve ėshtė shumėfishuar pas luftės, librat shiten mė pak pėr shkak tė fotokopjimit tė paautorizuar.

Mirėpo nga 15 gushti secili person fizik apo juridik pritet tė gjobitet ose dėnohet me burg deri nė tetė vjet nė rast se shkel tė drejtat autoriale.

Kėshtu ka bėrė tė ditur Ministria e Kulturės e cila ka krijuar Task Forcėn pėr luftimin e piraterisė. 

Task Forca mė 15 qershor ka filluar fushatėn informuese  me moton “stop piraterisė” e cila do tė zgjasė deri mė 15 gusht tė kėtij viti. 

Studentėt nuk kanė para e librat kushtojnė shtrenjtė

Artin Ahmeti nga libraria “Artini” thotė se fushata kundėr piraterisė ėshtė njė lajm shumė i mirė pėr ta dhe pėr autorėt qė botojnė libra nė Kosovė.

Por ai dyshon se shteti e ka marrė kėtė ēėshtje seriozisht. “Kemi pasur premtime edhe mė herėt, por nuk janė realizuar”. 

Tė premten nė librarinė “Artini” blenin libra vetėm tre persona, ndėrsa nė fotokopjen “Extreme” e cila ndodhet pėrballė Akademisė sė Arteve prisnin mė shumė se njėzet veta pėr fotokopjim. 

Njė libėr universitar nė librari kushton mesatarisht dhjetė deri nė pesėmbėdhjetė euro, ndėrsa nė fotokopje mund tė fotokopjohet nga dy deri nė pesė euro. 

“Faji i studentėve nuk ėshtė, sepse nuk kanė para dhe librat janė mė shtrenjtė. thotė Ahmeti. “Mirėpo as faji ynė nuk ėshtė, sepse taksa ėshtė e lartė -- ne ende paguajmė 16 pėr qind taksė pėr importim tė librit nga Shqipėria”.

Sipas profesorit Morina pirateria ndikon edhe nė mungesėn e literaturės. “Profesorėt janė tė dekurajuar tė ulen dhe tė shkruajnė, sepse [librat] po e abuzohen nga tjetėrkush”, thotė ai. 

Pėr studentėt librat kushtojnė shtrenjė.

Lirim Bekteshi (21) i cili studion nė Fakultetin Juridik tė Universitetit tė Prishtinė fotokopjet janė dy apo tre here mė tė lira. “Nuk ke llogari tė blesh libra tė cilat kushtojnė 10 deri nė 15 euro ku vetėm pėr njė vit duhet tė blejmė dhjetė libra”. 

Pėr Blerina Ibishin (23) e cila ėshtė duke magjistruar nė fushėn e ekonomisė nė UP studentėt nuk kanė bibloketa tė denja nė shtėpitė e tyre.

“Ndoshta po tė mos kishte fotokopje do tė mėsoheshim tė blinim libra origjinalė, sepse ma merr mendja se tė gjithė blejnė fotokopje sepse jemi mėsuar”. 

“Fushata ka nisur me njoftimin drejtuar tė gjithė personave, fizikė dhe juridikė, tė cilėt bėjnė prodhimin, shpėrndarjen, shitjen fizike tė materialeve, ose vendosjen nė internet... se obligohen qė tė pajisen me kontrata ose autorizime pėrkatėse nga mbajtėsit e tė drejtave” thuhet nė komunikatėn e dėrguar nga MKRS-ja dy javė mė parė. 

Sipas komunikatės “nga ta kėrkohet qė tė sigurojnė qė produktet e vėna nė qarkullim,  tė mos jenė produkte pirate ose tė shkelin tė drejtėn e autorit dhe tė drejtat e pėrafėrta”.

Task Forca kundėr falsifikimit dhe piraterisė nė fushėn e tė drejtės sė autorit pėrbėhet nga pėrfaqėsues tė Ministrisėsė Kulturės, Inspektoratit tė Tregut, Zyrės pėr Pronėsi Industriale nė Ministrinė e Tregtisė dhe Industrisė; Doganės sė Kosovės,  Policisė sė Kosovės dhe Ministrisė sė Drejtėsisė.

Ilustrimi: Dardan Sinani

“Do tė shoh a ka punė pėr tė gjithė punėtorėt”

Meriton Makolli pronari i kompanisė Ricon, e cila merret kryesisht me fotokopjimin e librave ka dėgjuar pėr fushatėn e MKRS-sė por ende nuk i ka tė qarta detajet. 

Unė do tė bashkėpunoj me Task Forcėn dhe nėse ka ndonjė material me autorė tė huaj, i heqim krejt, tha Makolli. 

Ai thotė se “librat e juridikut nuk i shumėzojmė nėpėr lokalet tona”. 

Ricon ka katėr lokale nė Prishtinė dhe tė punėsuar rreth 15 punėtorė. Ai ngreh dyshim qė fillimi i zbatimit tė ligjit mund tė ndikojė nė biznesin e tij.

“Do tė shoh a ka punė pėr tė gjithė punėtorėt. Normal unė marr punėtorė sa kam mundėsi me i pagu dhe sa kam kėrkesa”, thotė Makolli. 

Pėrmes fushatės informuese Task Forca informon qytetarėt se nėse bėjnė shkelje tė tė drejtave tė autorit dhe tė drejtave tė pėrafėerta ndaj tyre do tė merren masa administrative dhe penale.

Gjykatėsit janė ata tė cilėt do tė pėrballen me shkeljet e ligjit nga ana e prodhuesve tė paautorizuar tė materialeve dhe shpėrndarėsve tė kėtyre materialeve. 

Mirėpo Kosova nuk ka gjykatės tė profilizuar nė tė drejtat e autorit.

Kryetari i Gjykatės Themelore nė Prishtinė, Hamdi Ibrahimi thotė se “jemi tė gatshėm tė trajtojmė rastet e tilla, edhe pse nuk kemi gjykatės tė profilizuar”.

Ibrahimi thotė se ėshtė vėshtirė tė ndalet kjo dukuri, sepse sidomos fotokopjet tanimė i kanė tė ruajtur librat tė cilėt i fotokopjojnė.

Duhet tė mendohet nga ana e shitėsit tė librave se a ėshtė i pėrballueshėm pėr gjepin e studentit ēmimi i njė libri siē ėshtė tani” tha ai. 

Sipas profesorit Morina, vjedhja e punės, mundit dhe dijes sė tjetėrkujt shkakton dėme tė shumėfishta. “Luftim i piraterisė do t’i stimulojė profesorėt qė t’i kthehen punės shkencore”. 

Valon Kashtanjeva, i cili ėshtė drejtor i Zyrės pėr tė Drejtėn e Autorit nė Ministrinė e Kulturės, dhe kryesues i Task Forcės thotė se pikat e shitjes sė materialeve tė paautorizuara janė tė identifikuara dhe do tė identifikohen edhe gjatė inspektimeve. 

“Ne kemi bėrė njoftim nė tė gjitha mjetet e informimit dhe njė video reklamė e cila do tė transmetohet nė RTK” tha Kashtanjeva. “Do tė shpėrndahen materiale informuese, broshura, lidhur me tė drejtėn e autorit, piraterinė...”.

Zbatimi i ligjit pėr tė drejtat e autorit pritet tė mbyllė video shop-et tė cilat ofrojnė nė treg filma pa autorizimin e produksioneve filmike.

Foto: World War Z Facebook

Filmi me Brad Pitt-in shikohet nė Kosovė, para se tė shfaqet nė kinematė europiane

World War Z, filmi mė i ri i aktorit Brad Pitt i lansuar nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės mė 21 qershor e cili ende nuk ėshtė shpėrndarė nė tė gjitha kinematė e Europės, tashmė gjendet nė tregun e Kosovės.

Filmi flet pėr Garry Lane, njė i punėsuar i Kombeve tė Bashkuara, i cili mundohet tė ndalojė pėrhapjen e epidemisė sė Zombive.

World War Z do tė shfaqet pėr herė tė parė nė Belgjikė, Francė e Zvicėr mė 3 korrik 2013. 

Arben Bytyqi, pronar i Video Shop “Beni” qė gjendet te “Tre Kapelat” thotė se do tė bashkėpunojė me ministrinė dhe do tė largojė tė gjitha DVD-tė pirate. 

“Ēfarėdo qė vlen pėr tė gjithė tė tjerėt, vlen edhe pėr mua”, thotė ai. Madje ai thotė se ėshtė i lumtur pėr kėtė ligj. 

“Na konvenon edhe neve me origjinal, sepse kėshtu siē janė, ēmimi i DVD-ve ėshtė shumė i ulėt”, thotė Bytyqi. 

Shkrime tė Zgjedhura

Komentet: Komentet sipas rendit kronologjik (Gjithsej 4 Komentet)

     Lajmet e fundit 
     
     Fotogaleria 
    Doku n’Prizren
    Shiko arkivėn