Gjashtė Vjet Punė S’e Kthejnė Hamamin

nga  Arbėr Selmani
© Tė drejtat autoriale

Kanė kaluar gjashtė vjet qė kur komuna e Prishtinės filloi pėrpjekjet pėr ta bėrė Hamamin njė vend i cili do tė nxiste vizitorė. Objekti i mbrojtur nga shteti, qė mendohet se ėshtė i ndėrtuar para 552 vitesh, ėshtė paraparė tė shndėrrohet nė muze tė kryeqytetit. Por, punimet janė pezulluar nga Ministria e Kulturės pasi qė ėshtė konstatuar se po kryhen nė kundėrshtim me Ligjin pėr Trashėgimi.

Kur kryetari Isa Mustafa kishte vizituar Hamamin e Prishtinės mė 6 shtator tė vitit tė kaluar, Zyra pėr Media kishte dėrguar njė kumtesė shtypi tė titulluar “Hamami shndėrrohet nė muze”.

Mustafa kishte thėnė se investimet e komunės po ia kthejnė kėtij monumenti vlerėn kulturore dhe shpirtėrore qė ka pėr qytetarėt e Prishtinės.

“Investimet komplete nė renovimin e deritashėm tė Hamamit tė Qytetit, i cili daton qė nga viti 1461, arrijnė shumėn e 756 mijė eurove”, thuhej nė njoftimin e Komunės sė Prishtinės.

Komuna ka paraparė qė nė muzeun e kryeqytetin tė vendosėn artefaktet qė gjatė gėrmimeve janė gjetur nė territorin e Komunės sė Prishtinės.

Por, Hamami ende nuk ėshtė shndėrruar nė muze tė kryeqytetit dhe premtimet se ai do tė rregullohej nuk janė dhėnė pėr herė tė parė nė vitin 2012.

Kanė kaluar 6 vjet prej kur komuna e Prishtinės filloi pėrpjekjet pėr ta bėrė Hamamin njė vend i cili do tė nxiste vizitorė.

Punimet nė objekt ishin ndarė nė tri faza.

E para, qė kishte nisur nė vitin 2007, kishte kushtuar 80 mijė euro dhe kishte tė bėnte me pastrimin e Hamamit.

Faza e dytė parashihte ndėrtimin e kupolave nė vlerė prej 290 mijė eurosh. Nga kjo shumė, 50 mijė euro ishin tė ndara nga Ministria e Kulturės.

Ndėrkohė faza e tretė nisi vitin e kaluar dhe ka tė bėjė me restaurimin e objektit dhe ka njė kosto prej 419 mijė eurosh.

Por, punimet e fazės sė tretė u ndėrprenė me njė vendim tė Ministrisė sė Kulturės qė konstatonte se kishte pasur parregullsi gjatė restaurimit tė Hamamit.

Vlora Dumoshi, drejtoreshė pėr kulturė nė komunėn e Prishtinės, nuk dha pėrgjigje pėr Gazetėn Jeta nė Kosovė kur u pyet pėr ndėrprerjen e punimeve. Dumoshi tha se ishte jashtė vendit dhe se nuk mund tė fliste pėr kėtė ēėshtje.

“Hamami i Vjetėr nė Prishtinė”, i ndėrtuar para 552 vitesh, ėshtė monument arkitekturor, pronė e trashėgimisė kulturore e shpallur nė mbrojtje tė shtetit.

“Hamami i Prishtinės ėshtė ndėrtuar dhe konceptuar si ēift-Hamam, qė nėnkupton njė qendėr relaksuese pėr pastrim ritual tė njerėzve, ku gjysma e hapėsirės pėr kėtė ritual u ka takuar femrave e gjysma tjetėr meshkujve”, thotė Gjejlane Hoxha, drejtoreshė e Kėshillit tė Kosovės pėr Trashėgimi Kulturore.

Hoxha thotė se Hamami ishte ndėrtuar si hapėsirė publike dhe ishte pjesė e Xhamisė Sulltan Mehmet Fatiu.
 
“Hamami i Prishtinės ka shėrbyer si Hamam deri nė vitet e 70-ta, kur ka filluar braktisja, dėmtimi dhe destinimi i tij pėr nevoja tė tjera, deri te ideja pėr njė muze tė qytetit”, thotė Hoxha.

Ministria e Kulturės pezulloi punimet

Ministria e Kulturės mė 7 shkurt 2013 ka lėshuar vendimin ku urdhėrohet ndalja e menjėhershme e punimeve nė Hamam derisa tė sillen analizat e llaqit tė vjetėr qė ka qenė aty dhe tė llaqit tė ri i cili ėshtė vendosur nė muret e objektit.

Fillimisht, Qendra Rajonale pėr Trashėgimi Kulturore nė Prishtinė kishte njoftuar Ministrinė e Kulturės pėr parregullsitė e punimeve qė po bėheshin nė objekt.

Nė bazė tė kėrkesės sė kėsaj qendre Komisioni pėr Shqyrtimin e Kėrkesave dhe Projekt Propozimeve pėr Ndėrhyrje Restauruese-Konservuese kishte dalė nė terren.

Komisioni, sipas vendimit tė MKRS-sė, kishte vėrejtur se muret janė tė spėrkatura me llaq ēimentoje nė mėnyrė qė tė kapet shtresa e parė e llaqit. 

Po ashtu, sipas MKRS-sė,  kishte pasur ndėrhyrje nė mure tė objektit pasi ishin hapur kanale pėr vendosjen e kabllove elektrike.

 
Hamami duke u renovuar 


Ministria e Kulturės mė 27 shkurt tė kėtij viti morri njė vendim tjetėr.

Ky vendim urdhėronte qė punimet tė mbesin tė pezulluara deri sa organi mbikėqyrės i punimeve tė inicionte procedurėn pėr marrjen e mostrave laboratorike tė katėr shtresave pėrfshirė gjendjen ekzistuese, shtresėn e spėrkatjes, shtresėn e parė dhe atė tė dytė tė suvatimit.

Shkėlzen Dragaj, kėshilltar politik i ministrit tė Kulturės Memli Krasniqi, thotė se procesi pėr restaurimin e Hamamit ka vite qė ka ngecur por, sipas tij, jo i gjithė faji bie mbi institucionin e MKRS-sė.

“Me pėrgjegjėsitė qė i kemi tani ne jemi mundu me i mbikėqyrė punimet, drejt ruajtjes sė origjinalitetit tė kėtij objekti. Tė dy vendimet tona tregojnė pėr vullnetin tonė tė mirė, por angazhimi ynė nuk varet vetėm nga ne tė tė tilla raste”, tha Dragaj.

Ndėrkohė Agim Gėrguri drejtor i Institutit pėr Mbrojtjen e Monumenteve thotė se shumė shpejt pritet kryerja e analizave laboratorike tė cilat do tė vendosin pėr fatin e mėtutjeshėm tė Hamamit.

“Shumė shpejt do tė bėhen analizat dhe mė pas komisioni pritet tė rimarrė njė vendim pėr vazhdimin apo jo tė punimeve nė Hamam”, pohon Gėrguri i cili njėherit ėshtė edhe kryetar i Komisioni pėr Shqyrtimin dhe Vlerėsimin e Kėrkesave- Projekteve Restauruese- Konservuese tė Trashėgimisė Kulturore.

Ky komision ka konstatuar se punimet janė duke u bėrė nė kundėrshtim me ligjin pėr Trashėgiminė Kulturore dhe nė kundėrshtim me normat bashkėkohore pėr restaurim dhe konservim.

Vėrejtjet e Institucioneve pėr Trashėgimi

Gjejlane Hoxha, drejtoreshė ekzekutive e Kėshillit tė Kosovės pėr Trashėgimi Kulturore, bashkė me ekipin e saj, nė janar dhe shkurt tė kėtij viti, kanė vrojtuar monumentin, duke vlerėsuar punimet dhe rrjedhat e zhvillimit tė projektit.

Hoxha, e cila ėshtė specialiste konservimi e arkitekte, thotė se ėshtė e shqetėsuar me atė qė ka pare. “Monumenti ėshtė nė situatė tė pafavorshme dhe ka tė cenuar integritetin dhe autenticitetin e tij, si pasojė e efekteve nga aktivitetet e pakontrolluara tė projektit tė restaurimit dhe adaptimit tė tij pėr muze tė Prishtinės”, thotė Hoxha.

Ajo thotė se monumenti ėshtė dėmtuar nga punimet jocilėsore pėrgjatė periudhės 2009-2013.

“Nėse nuk ndėrmerret asgjė nė pėrmirėsimin e imazhit tė kėtij objekti do tė nisem edhe pėr nė Prokurori”, thotė Hoxha.

Mė 14 shkurt tė kėtij viti Hoxha i ka dėrguar shkresė Ministrisė sė Kulturės, Rinisė dhe Sporteve nė tė cilėn ka paraqitur vėrejtjet e Kėshillit… pėr gjendjen e Hamamit.

Nė kėtė shkresė pėrmendet faza e dytė e punimeve nė kėtė Hamam ku janė realizuar punime restauruese nė eksterier, pėrfshirė pėrforcimin e strukturės tė gjysmės sė ndėrtesės.

“Kėtu ka pasur devijime nė restaurimin e kupolave, ku nė vend tė mekanizmave specifikė tė hapjeve nė kupolat e ndėrtesės janė instaluar tubacione betoni me qelq tė thjeshtė dhe mbulesa ėshtė realizuar me plumb pėrgjysmė mė tė hollė dhe fashatura plumbi nė dimensione tė pėrgjysmuara”, thuhet nė shkresėn qė Hoxha dorėzoi nė MKRS.

“Njėjtė ka pasuar probleme edhe faza e tretė e filluar vitin e kaluar dhe vazhduar edhe tani nė enterier dhe instalime elektrike. Nė kuadėr tė kėtyre punimeve, si pozicion dominues dhe i gabuar ėshtė lyerja e sipėrfaqeve tė brendshme tė kupolave me beton, gjė e cila ėshtė e ndaluar”, thuhet nė shkresėn qė ajo dorėzoi nė MKRS.

Njė shkresė tjetėr dėrguar zyrtarėve tė lartė nė Ministrinė e Kulturės e ka dėrguar edhe Qazim Namani, zyrtar i lartė profesional nė Institutin pėr Mbrojtjen e Monumenteve tė Kosovės.

Namani nė letrėn e tij kritikon Ministrinė e Kulturės pėr mungesė organizimi tė qėndrueshėm pėr t’u marrė me mbrojtjen e monumenteve.

Ai thotė se Ministria e Kulturės dhe Komuna e Prishtinės janė pėrgjegjėse pėr shkatėrrimin e kėtij monumenti.

 
Hamami duke u renovuar 

Shkrime tė Zgjedhura

Komentet: Komentet sipas rendit kronologjik (Gjithsej 4 Komentet)

asdf
     Kalendari Kulturor 
    08 Dhjetor 2014
      Nuk ka ngjarje te ardhshme
     
     Lajmet e fundit 
     
     Fotogaleria 
    Protesta e Opozitės nė Tiranė
    Shiko arkivėn