Nė Shqipėri, Historia nė Duar tė Politikanėve

Mbreti Zog I | Foto: Besar LikmetaMbreti Zog I | Foto: Besar Likmeta
nga  Besar Likmeta
© Tė drejtat autoriale

Njė shpenzim i shpejtuar, i motivuar nga ambicia politike para zgjedhjeve tė kėtij viti nė Shqipėri krijoi njė seri monumentesh pėr figura kontroverse politike me vlerė tė dyshimtė estetike.

Gjatė festimeve tė pėrvjetorit tė 100-tė  tė pavarėsisė nėntorin e shkuar, autoritetet nė Shqipėri zbuluan njė numėr statujash dhe memorialėsh qė kanė pėr synim tė kujtojnė figura historike qė kanė kontribuar nė shtetėsinė e vendit.

Numri i monumenteve, mbi 20, ėshtė investimi mė i madh pėr artin pėrkujtimor qė Shqipėria ka parė ndėr dhjetėvjeēarė. Sidoqoftė, kostoja e kėsaj iniciative tė shtetit mbetet e papublikuar dhe e panjohur pėr publikun.

Pėrzgjedhja e monumenteve dhe figurave historike qė u bėnė tė pavdekshėm, u bė nga politikanė qė pėrdorėn rastin pėr tė avancuar agjendėn e tyre dhe pėr tė riforcuar miratimin nga publiku para zgjedhjeve parlamentare tė kėtij viti.

Nė vend qė tė nderojnė punėn e personaliteteve qė pėrfaqėsojnė, statujat u kthyen nė instrument pėr tė polarizuar mė tej klimėn e helmuar politike tė Shqipėrisė, dhe avancuan nacionalizmin e sapolindur tė kryeministrit Sali Berisha. 

“Vullneti i qeverisė pėr tė investuar nė monumente tė reja gjatė qindvjetorit tė pavarėsisė ishte i motivuar nga pėrpjekjet e kryeministrit Sali Berisha pėr ta treguar veten si nacionalist para zgjedhjeve,” thotė Ben Andoni, redaktor i suplementit tė kulturės tė sė pėrditshmes Gazeta Shqiptare.

Njė statujė  e mbretit Zog u ngrit nė bulevardin qė mban emrin e tij, afėr stacionit hekurudhor nė Tiranė, ndėrsa njė statujė e themeluesit tė Shqipėrisė, Ismail Qemali, u nxor nga muzeu kombėtar dhe  u vendos nė njė park afėr zyrave tė parlamentit.

Njė statujė tjetėr e Qemalit u ngrit nė Sheshin e Pavarėsisė nė qytetin jugor tė Vlorės, ndėrsa njė bust u zbulua nė qytetin e Durrėsit.

Qemali ishte politikan gjatė periudhės otomane qė mbikėqyri shpalljen e pavarėsisė sė Shqipėrisė nė Vlorė nė vitin 1912, gjatė Luftės sė Parė Ballkanike, pas rrėzimit tė papritur tė Perandorisė Otomane nė Europė.

Zogu ishte komandanti ushtarak qė erdhi nė pushtet nė Tiranė  nė vitin 1924, dhe u vetėshpall mbret nė vitin 1928, dhe udhėhoqi Shqipėrinė deri nė pushtimin italian nė vitin 1939.

Statuja e armikut tė tij kryesor , ish-kryeministri Hasan Prishtina, vrasjen e tė cilit Zogu e urdhėroi nė vitin 1933, u ngrit nė njė shesh tjetėr vetėm disa qindra metra larg.

Njė memorial pėr ditėlindjen e 100-tė tė shtetit shqiptar, i modeluar si shtėpi e ndarė nė dy pjesė, punim i arkitektėve Visar Obrija dhe Kai Kiklas, u ngrit nė parkun Rinia nė Tiranė.

Ndėrkohė njė shqiponjė me dy krerė, e dhuruar nga njė biznesmen shqiptar nga Maqedonia, u vendos nė rrethrrotullimin nė hyrje tė qytetit. Busti i guerilit kosovar, Adem Jashari u zėvendėsua me njė statujė tė tijėn.

Statuja e fundit, qė u zbulua mė 8 dhjetor, pėrkujtoi Azem Hajdarin, deputet i Partisė Demokratike, dhe lider i ri antikomunist, i vrarė nė vitin 1998 nė rrethana ende tė errėta tė mbetura ende mister.

Dizajni grandioz i qeverisė

Nuk ėshtė e qartė se sa kanė kushtuar gjithsej monumentet. Qeveria ka publikuar njė shifėr prej 5 milionė eurosh pėr pėrvjetorin e pavarėsisė, qė pėrfshiu festat, paradat dhe koncertet. Disa nga punimet janė paguar nga komunat vendore, ose financuar nga biznesmenė lokalė.

Sidoqoftė, ky ėshtė investimi mė i madh i bėrė pėr artin publik qė nga rrėzimi i regjimit komunist nė vitin 1991.

Regjimi, qė qeverisi Shqipėrinė pėr pothuajse gjysmė shekulli, investoi rėndė nė monumente pėr tė nxitur ideologjinė marksiste dhe kultin e personalitetit tė ish-diktatorit Enver Hoxha.

Statujat masive tė Hoxhės, Stalinit, Leninit dhe heronjve tė klasės punėtore qė mė parė stolisnin sheshet shqiptare, u rrėzuan pas rėnies sė komunizmit.

Edhe pse vėzhguesit vendorė nuk presin tė njėjtin fat pėr monumentet e ngritura gjatė qindvjetorit tė pavarėsisė, ata theksojnė se politizimi i procesit tė pėrzgjedhjes ka pėrjashtuar dhe armiqėsuar shumė shqiptarė.

Analistėt sugjerojnė se ato nuk kanė gjasa tė bėhen kuptimplote pėr brezat e ardhshėm, pėr shkak tė kaosit ideologjik dhe administrativ qė karakterizon qeverinė e Shqipėrisė dhe institucionet e saj.

“[Revanshi i ndėrtimit tė monumenteve] promovoi figura kontroverse dhe ndarėse politike, duke theksuar rrėmujėn ideologjike tė elitės sė Shqipėrisė”, tha Antoni.

Shqipėria nuk ka njė ligj specifik qė flet pėr kriteret pėr ngritjen e monumenteve. Qė tė ndėrtohet, njė monument duhet tė miratohet nga kėshilli lokal i bashkisė, dhe komunat bartin kostot dhe u japin udhėzime artistėve.

Sidoqoftė, pėrzgjedhja dhe financimi i shumicės sė monumenteve tė zbuluara gjatė festimeve tė qindvjetorit u bė nga qeveria qendrore.

Qeveria themeloi njė komision ministror qė zgjodhi figura historike qė do tė nderoheshin dhe pati fjalėn pėrfundimtare nė punimet e aprovuara.

Komisioni, i udhėhequr nga kryeministri Berisha, pėrfshiu disa ministra, guvernatorin e Bankės Qendrore, Ardian Fullani, drejtorin e Akademisė sė Shkencave, drejtorin e Institutit tė Albanologjisė, drejtorin e arkivave tė shtetit dhe drejtorin e Bibliotekės Kombėtare tė Shqipėrisė.

Sipas Andonit, komisioni jo vetėm pėrjashtoi nga lista figura historike qė konsideroheshin tė majtė, por miratoi dhe punime arti qė kanė pak respekt pėr rregullat e artit pėrkujtimor.

“Disa personalitete si peshkopi Fan Stilian Noli dhe Bajram Curri u pėrjashtuan si politikanė tė krahut tė majtė”, tha Andoni.

“Ndėrkohė, mbreti Zog ėshtė portretizuar si pushtues nė veshje ushtarake ceremoniale, kur e dimė tė gjithė se e braktisi Shqipėrinė nė mbrėmjen e pushtimit italian dhe konsiderohet nga shumė si tradhtar”, shtoi ai.

Noli, ish-kryeministėr qė ishte themelues i Kishės Autoqefale Ortodokse Shqiptare, udhėhoqi tė ashtuquajturin Revolucion Demokratik nė vitin 1924. Poet, historian, pėrkthyes dhe shkrimtar, ai u pėrpoq tė reformonte sistemin politik feudal nė Shqipėri duke vendosur reforma sociale. Sidoqoftė, Berisha vazhdimisht e ka cilėsuar nė vitet e fundit si lider tė grushtit tė shtetit dhe komunist, ndėrsa lėvdon mbretin Zog pėr sukseset e tij nė forcimin e shtetit shqiptar, shpesh duke anashkaluar postin e tij si autokrat dhe vrasjen e armiqve tė tij politikė.

Statuja dhe kallashnikovė

Sulmet e Berishės kundėr Nolit dhe lėvdatat pėr Zogun erdhėn pas 21 janarit 2011 nė Tiranė, kur katėr protestues tė opozitės u vranė nga rojat e Gardės sė Republikės.

Berisha deklaroi se protestat ishin pėrpjekje e njė grushti shteti nga opozita socialiste, duke ndėrtuar njė analogji historike me revolucionin e Nolit kundėr qeverisė sė Zogut nė vitin 1924.

Sipas Andonit, Berisha ka promovuar gjithashtu ngritjen e disa monumenteve dhe statujave tė dedikuara deputetit tė vrarė tė Partisė Demokratike, Azem Hajdari, me qėllim pėr t’u shėrbyer nevojave tė tij politike.

Hajdari ishte student aktivist qė udhėhoqi protestat kundėr regjimit komunist nė vitin 1991. Figurė kontroverse politike, shpesh edhe pėr partinė e tij dhe Berishėn, ai u vra mė 13 shkurt 1998 nė Tiranė, jashtė selisė sė Partisė Demokratike.

Berisha akuzoi menjėherė ish-qeverinė socialiste dhe kryeministrin e saj, Fatos Nano, se kishte urdhėruar vrasje politike.

Ditėn tjetėr, mbėshtetės tė tij hynė nė zyrat e qeverisė me kallashnikovė dhe granata, duke marrė peng disa institucione pėr disa orė para se tė tėrhiqen nėn presionin e ndėrkombėtarėve.

“Duke e nxjerrė nga proporcionet mitin e Hajdarit, i cili ėshtė ende figurė me hije, Berisha nuk i ka bėrė atij ndonjė nder”, thotė Andoni.

Opozita, qė nuk kishte fjalė nė procesin pėrzgjedhės pėr monumentet e qindvjetorit, ka akuzuar qeverinė pėr planifikim tė dobėt dhe injorancė.

“Nuk kam dėgjuar pėr ndonjė qeveri qė shpall njė projekt pėr njė monument dhe pastaj shikon pėr vendin ku ta vėrė”, u ankua lideri i opozitės, Edi Rama, kur projekti i Kiklasit dhe Obrijės u shpallėn fitues tė konkursit nė prill tė vitit 2012.

Andoni pajtohet, duke thėnė se shumė nga monumentet e zbuluara gjatė kėsaj periudhe janė vėnė nė vendin e gabuar dhe disa prej tyre kanė cilėsi tė ulėt.

“Kjo ėshtė kryesisht pėr shkak tė lajmėrimit tė shkurtėr para dorėzimit tė aplikimeve dhe nxitimit pėr t’i ngritur kėto monumente”, tha ai.

“Monumentet qė janė krijuar pėr tė lėvduar disa individė ose qė u shėrbejnė sistemeve politike shpesh nuk i kanė qėndruar kohės”, paralajmėron ai.

Shkrime tė Zgjedhura

Komentet: Komentet sipas rendit kronologjik (Gjithsej 0 Komentet)

     Lajmet e fundit 
     
     Fotogaleria 
    Doku n’Prizren
    Shiko arkivėn