Ballkan- Monumentet Mbijnė Pas Luftėrave

Pėrmendorja e Aleksandrit tė Madh nė Shkup | Foto: Wikimedia CommonsPėrmendorja e Aleksandrit tė Madh nė Shkup | Foto: Wikimedia Commons
nga  BIRN
© Tė drejtat autoriale

Qindra memorialė lufte janė ndėrtuar qė nga konfliktet nė Ballkan, por shumė qeveri nuk ushtrojnė asnjė kontroll se sa para publike janė shpenzuar pėr ta, ose nėse monumentet e reja provokojnė tensione etnike.

Nė dy dekadat e fundit, njė numėr i madh monumentesh tė reja janė ndėrtuar nė gjithė ish-Jugosllavinė,  qindra, ndoshta mijėra.

Kostoja e pėrgjithshme vlerėsohet tė jetė qindra milionė euro- ndoshta disa miliardė- nė vende tė varfra qė shpesh kanė vėshtirėsi tė ofrojnė shėrbimet e duhura publike nga buxheti i shtetit, ose tė financojnė beneficione tė mirėqenies pėr viktimat e luftės.

Por njė hulumtim i BIRN-it ka gjetur se disa qeveri nė rajon thjesht nuk kanė ide se ēfarė ėshtė ndėrtuar dhe ku, ose se sa ka qenė kostoja pėr publikun- jo vetėm financiarisht, por edhe nė pėrforcimin e ndarjeve etnike qė ēuan fillimisht nė luftėra.

Monumentet zakonisht pėrkujtojnė luftėtarė tė rėnė, viktima tė konflikteve, heronj historikė, aleatė tė huaj, ose nė disa raste, njerėz qė nga vendet e tjera konsiderohen tė jenė kriminelė lufte. Shumė pak prej tyre pėrpiqen tė promovojnė pajtim ose njė pikėpamje gjithėpėrfshirėse pėr paqe.

Pėrkundrazi, ato shpesh promovojnė pikėpamje selektive dhe ndarėse tė historisė, duke nxitur tensionet etnike- disa herė deri nė atė shkallė sa sulmohen fizikisht, ose bėhen fokus i protestave tė dhunshme, siē ka ndodhur me monumentet nė Bosnjė, Kosovė dhe Serbi kėtė vit.

Mungesa e rregullimit tė pėrgjithshėm, dhe mbikėqyrja jo e rregullt e ndėrtimit tė monumenteve nga zyrtarė komunalė dhe jo qeveritė e kėtyre shteteve, ėshtė veēanėrisht akute nė Bosnjė dhe Kosovė, dy nga vendet e goditura mė rėndė nga konfliktet nė Ballkan nė dy dekadat e fundit.

As autoritetet qendrore nė Bosnjė, ose Kosovė nuk kanė ndonjė tė dhėnė zyrtare se sa monumente janė ngritur nė periudhėn e pasluftės, ose sa para publike janė shpenzuar nė kėtė projekte.

Ministria pėr tė Drejtat e Njeriut dhe refugjatėt nė Bosnjė, qė ėshtė pjesėrisht pėrgjegjėse pėr ēėshtjet e memorializimit, tha pėr BIRN-in se nuk ekziston njė regjistėr qendror.

 “Ministria pėr tė drejtat e njeriut dhe Refugjatėt nuk ka pasur deri mė tani kohė dhe burime tė mjaftueshme pėr t’u fokusuar nė mbledhjen e kėtyre tė dhėnave”, tha Saliha Djuderija, kėshilltare e ministrit.

143 komunat nė Bosnjė janė pėrgjegjėse pėr dhėnien e lejes pėr ndėrtimin e monumenteve, edhe pse shumė prej tyre janė ndėrtuar pa leje paraprake.

Edhe pse ekspertėt besojnė se qindra monumente tė reja janė ndėrtuar nė Bosnjė qė nga lufta e viteve 1992-95, edhe komunat nuk mund tė thonė saktėsisht se sa.

Askush nuk e di sa ėshtė shpenzuar

Nė Kosovė, ministria e Kulturės tha pėr BIRN-in se nuk ekziston njė regjistėr i plotė i monumenteve dhe shpenzimeve, edhe pse kėmbėnguli se qė nga viti 2002 ėshtė bėrė njė lloj sondazhi.

 “Njė inventar preliminar u bė vite mė parė por nuk ishte mjaftueshėm i saktė”, tha Vjollca Aliu, drejtoresha e Departamentit tė Trashėgimisė Kulturore nė ministri, duke e pėrshkruar ēėshtjen si “tepėr sensitive”.

Xhejlane Hoxha, drejtoresha ekzekutive e Kėshillit Kosovar pėr Trashėgimi Kulturore tha se po haset “me probleme serioze” pėr shkak tė mungesės sė tė dhėnave.

 “Kėshilli Kosovar pėr Trashėgimi Kulturore ka mandat tė deklarojė potencialin e trashėgimisė kulturore qė duhet mbrojtur nga shteti. Ne bėjmė propozime dhe kėrkesa pėr raste specifike, por tė gjitha kėto duhet tė dalin nga njė inventar qė nuk ekziston”, tha Hoxha pėr BIRN-in.

Hoxha fajėsoi zyrtarėt e paaftė nė Ministrinė e Kulturės nė Kosovė pėr mungesėn e inventarit.

 “Ministri [i kulturės] [Memli Krasniqi] ka vėrtetuar nė disa raste se ėshtė i interesuar ta bėjė kėtė, por rreth tij ka persona tė paaftė qė nuk kanė ide si ta adresojnė kėtė ēėshtje”, tha ajo.

Ndėrkohė autoritetet nė Kroaci pranojnė se kanė shpenzuar miliona euro nė ndėrtimin e monumenteve pėr tė pėrkujtuar luftėtarėt dhe viktimat e luftės pėr pavarėsi tė vendit nė vitet 1991-95, por gjithashtu nuk mund tė japin shifra tė sakta pėr shpenzimet.

Sidoqoftė, njė tregues pėr shumėn masive tė investuar ėshtė “Monumenti pėr fitoren kroate”, nė qytetin e Kninit, qė u inaugurua nė gusht tė vitit 2011.

Monumenti i fitores kroate nė Knin, Foto: Wikimedia Commons

Ky monument i vetėm, njė nga qindra tė ndėrtuar nė Kroaci qė nga konflikti, kushtoi tetė milionė kuna (mė shumė se njė milion euro) nga paratė e qeverisė; nė fakt doli aq i shtrenjtė sa autoritetet e mbetura pa fonde arritėn tė paguajnė vetėm njė vit pasi ishte ndėrtuar.

Sidoqoftė nė Kroaci, ka njė qasje mė tė rregulluar pėr estetikėn e ndėrtimit tė monumenteve, ku memorialėt pėr viktimat e luftės 1992-95 kanė njė dizajn tė standardizuar.

Nė Serbi Ministria e Kulturės gjithashtu tha se nuk ka informata zyrtare pėr numrin e monumenteve tė ndėrtuara gjatė pesė vjetėve tė fundit.

Nė vitin 2012, qyteti i Beogradit ndėrtoi njė monument tė dedikuar viktimave tė luftės dhe “mbrojtėsve” serbė qė kushtoi 62.5 milionė dinarė (625, 000 euro), por kjo ėshtė kritikuar nga organizatat e tė drejtave tė njeriut qė thonė se autoritetet po ofendojnė viktimat duke i vėnė nė tė njėjtin nivel si luftėtarėt.

Monumenti i viktimave tė luftės dhe "mbrojtėsve" serbė, Beograd, Foto: Wikimedia Commons

Shteti serb shpenzon gjithashtu 52,495,000 dinarė (477, 227 euro) ēdo vit pėr tė mirėmbajtur memorialin nė Beograd tė ish-liderit jugosllav, Josip Broz Tito.

 Motivet janė shpeshherė politike

Autoritetet nė Mal tė Zi mund tė tregojnė se sa monumente janė miratuar pėr ndėrtim nė vitet e fundit, por nuk mund tė thonė se sa para janė shpenzuar.

 “Qė nga viti 2008, Ministria e Kulturės ka dhėnė leje pėr ngritjen e 13 memorialėve (monumente, pllakate, buste), emėrimin e 63 rrugėve dhe njė riemėrim tė njė institucioni publik”, tha pėr BIRN-in, Ministria e Kulturės nė Mal tė Zi.

Ligji nė Mal tė Zi thotė se memorialet mund tė ndėrtohen vetėm pėr tė pėrkujtuar ngjarje tė rėndėsishme, personalitete tė njohura, luftėtarė tė lirisė, viktima civile tė luftėrave dhe tragjedi madhore dhe pėr tė promovuar ideale humanitare dhe tradita kulturore-historike. Ato gjithashtu duhen miratuar nga Ministria e Kulturės.

Por ministria tha se vetėm autoritetet lokale mund ta dinė nėse monumentet e miratuara janė ndėrtuar ose jo  dhe se sa kanė kushtuar.

 “Projektet shpesh lansohen nxitimthi, pa plan dhe motivet pėr implementimin e tyre janė shpesh tė ndėrlidhura me zhvillimet politike tė kohės”, tha pėr BIRN-in, historiani i artit nė Mal tė Zi, Aleksandar Cilikov.

Sidoqoftė qeveria nė Maqedoni ka dhėnė shifra pėr ribėrjen ekstravagante dhe kontroverse tė kryeqytetit, tė quajtur “Shkupi 2014”. Nė mes tė prillit, deklaroi se deri mė tani kostoja ka qenė 208 milionė euro, pėrfshirė tė gjitha monumentet, ndėrtesat, dhe sheshet e ndėrtuara si pjesė e projektit deri mė tani.

Komuna Qendėr nė kryeqytet ka marrė 60 milionė euro nga shuma totale, shumicėn e tė cilės e shpenzoi nė ndėrtimin e monumenteve tė reja, pėrshirė 10.5 milionė euro pėr statujėn e Aleksandrit tė Madh.

Pėrveē afėrsisht 30 monumenteve qė janė pjesė e projektit “Shkupi 2014”, pothuajse secila nga 80 komunat nė Maqedoni ka ndėrtuar njė ose dy monumente me paratė e tyre nė pesė vjetėt e fundit.

Institucionet e qeverisė qendrore nė Maqedoni nuk kanė tė dhėna pėr kėto shpenzime, ose njohuri se ēfarė ėshtė ndėrtuar dhe pse.

 Ēdo familje do monumentin e saj

Mungesa e mbikėqyrjes sė shpenzimeve publike ėshtė sigurisht njė shqetėsim pėr qytetarėt e vendeve tė varfra.

Por mungesa e kontrollit mbi ēfarė lloj monumentesh po ndėrtohen ėshtė gjithashtu shqetėsuese nė lidhje me pajtimin pas konfliktit.

Ndėrtimi i parregulluar do tė thotė se kėto monumente mund tė ofrojnė pikėpamje selektive tė historisė sė kohėve tė fundit, nxitje tė konflikteve etnike ose politike,  pėrkujtojnė vrasės edhe spastrues etnikė, ose tė cenojnė dinjitetin e viktimave.

Hulumtuesi nė Sarajevė, Nicolas Moll, qė ėshtė specializuar nė ēėshtjen e ballafaqimit me tė shkuarėn, thotė se ndėrtimi i monumenteve ka shkaktuar kundėrshti nė shoqėritė e paskonfliktit nė gjithė Europėn, por ēėshtja ėshtė bėrė akute nė vendet e ish-Jugosllavisė, sepse kujtimet e luftėrave tė fundit janė akoma tė gjalla.

 “Problemi kryesor nuk janė vetė monumentet, problemi kryesor ėshtė konteksti socio-politik qė po krijon ndarje mes grupeve etnike ose politike dhe nė tė cilin po krijohen monumentet. Nė njė kontekst tė tillė, monumentet kanė njė potencial mė tė lartė pėr t’u bėrė faktor ndarjeje dhe monumentet shpesh pėrdoren pėr tė fajėsuar “palėn tjetėr”, tha Moll pėr BIRN-in.

OJQ-ja nė Prishtinė, Alter Habitus, qė ka hulumtuar memorialėt e ndėrtuar mes vitit 1999 dhe 2009, tha nė raportin e saj se shumica e monumenteve tė reja janė ndėrtuar pėr nder tė “heronjve” guerilė nga lufta e viteve 1998-99, ose “martirėve” qė vdiqėn nė betejė.

 “Zakonisht monumentet pėr martirėt kanė njė madhėsi tepėr tė madhe. Tregojnė luftėtarin me krahė, granata dore, etj”, thuhet nė raport, duke shtuar se vetėm pak monumente janė ngritur pėr gratė, “dhe ato qė ekzistojnė kanė kryesisht simbolikė dhe janė ndėrtuar me kontribut tė familjes”.

Shumica e monumenteve tė reja janė iniciativa private qėllimi dhe kuptimi i tė cilave ėshtė i parregulluar.

Shumica janė propozuar nga “familjet e martirėve, organizatat e veteranėve tė luftės, dhe nė disa raste, nga asambletė komunale”, tha Alter Habitus.

Pėr shembull, nė qytetin e Prizrenit, ku numri zyrtar i luftėtarėve tė vrarė nė luftė i Ushtrisė Clirimtare tė Kosovės ėshtė 157, tensionet lindėn sepse shumė familje kėmbėngulėn pėr tė ndėrtuar monumente pėr tė dashurit e tyre.


Shtatorja e Ismet Jasharit nė Prizren, Foto: Marco Krojac

 “Shumica e familjeve duan tė ndėrtojnė njė monument pėr familjarėt e tyre qė vdiqėn gjatė luftimeve dhe duan ta kenė nė qendėr tė Prizrenit.. Kemi pasur probleme tė mėdha pėr t’i menaxhuar kėto kėrkesa”, tha pėr BIRN-in, Ruzhdi Rxha, nėnkryetari i komunės sė Prizrenit.

 “Kemi dy milionė banorė [nė Kosovė], por duam dy milionė e njė monumente”, tha  Rexha.

Nė vitin 2005, tensionet pothuajse arritėn nė pėrplasje mes kryetarit tė komunės sė Prizrenit dhe veteranėve tė luftės qė kėmbėngulėn pėr tė ngritur njė monument pėr Ismet Jasharin,  ish-komandantin e UĒK-sė tė vrarė nė vitin 1998, i njohur si komandant Kumanova, nė qendėr tė qytetit.

Komuna nuk dha leje, por veteranėt, tė mbėshtetur nga Partia Demokratike e Kosovės, lidershipi i sė cilės ka dalė nga radhėt e UĒK-sė, e ngriti pėrmendoren gjatė natės.

 Po ndėrtojmė mbi histori tė rreme

Situata ėshtė kaotike gjithashtu nė Bosnjė, ku disa monumente janė tė rregulluara, pėr shembull pllakatet e standardizuara pėr personat e vrarė gjatė rrethimit tė Sarajevės, por shumė prej tyre janė financuar nga shoqata tė pavarura tė viktimave, shoqata tė veteranėve, familje individuale dhe donatorė privatė.

 “Nuk ka ligj, strategji, qasje tė dyanshme dhe gjithėpėrfshirėse pėr kėtė ēėshtje”, tha Goran Simiq, profesor i drejtėsisė tranzicionale nė Sarajevė.

 “Nuk ka kornizė pėr ndėrtimin e monumenteve, ose pėr memorializimin nė tėrėsi”, tha ai.

Ndarjet e ndėrthurrura nė sistemin kompleks politik tė Bosnjės, me entitetet, kantonet, dhe komunat e saj, ka krijuar njė situatė ku askush nuk mund tė thotė me saktėsi se kush po ndėrton memorialė dhe nėse ata reflektojnė tė vėrtetėn pėr konfliktet e viteve 90 ose thjesht nxisin paragjykim etnik.

 “Monumentet janė ndėrtuar nė bazė tė historisė dhe dokumenteve gjysmė tė rreme,  dhe kush e di se me ēfarė parash”, tha Simiq.

Njė memorializim i rregulluar nė nivel tė shtetit nė Bosnjė, do tė ishte njė hap pėrpara,  sugjerohet nė dokumentin e vendit pėr strategjinė e drejtėsisė tranzicionale, qė u draftua nė vitin 2012, por qė ende nuk ėshtė miratuar zyrtarisht.

Disa nga ekspertėt qė draftuan strategjinė besojnė se procesi i memorializimit ėshtė politizuar, duke ofruar njė pikėpamje tė njėanshme tė sė shkuarės, ku disa grupe etnike ndalohen tė ngrenė memorialė ose edhe tė bėjnė respekt simbolik pėr tė vdekurit e tyre.

Legjislacioni qė qeveris miratimin e memorialėve tė rinj nga autoritetet lokale nuk aplikon ndonjė kriter tė drejtėsisė tranzicionale nė procesin e vendimmarrjes, thuhet nė dokumentin e strategjisė.

 “Disa komuna dyshohen tė kenė refuzuar tė japin fonde pėr monumente pėr palėn tjetėr ose nuk kanė lejuar atė grup tė ngrejė njė monument me shpenzimet e veta”, thuhet nė dokument.

 “U zbulua gjithashtu se disa monumente janė shkatėrruar me qėllimin pėr tė ofenduar viktimat e grupeve tė tjera etnike”, shtohet aty.

Sidoqoftė, Nicolas Moll beson se grupet e viktimave lokale kanė njė rol tė rėndėsishem pėr tė luajtur nė pėrzgjedhjen e monumenteve qė reflektojnė realitetin e asaj ēfarė ka ndodhur gjatė luftės nė zonat e tyre.

 “Ligjet duhet tė sigurojnė njė kornizė dhe tė vendosin limite (pėr shembull tė ndalohen mbishkrimet qė fajėsojnė kolektivisht njė grup), por ato nuk duhet tė rregullojnė ēdo gjė dhe duhet tė lėnė hapėsirė pėr anėtarėt e komuniteteve lokale tė pėrfshirė nė procesin e vendimmarrjes nė lidhje me ndėrtimin e monumenteve”, tha ai.

Vetėm kur memorialėt e luftės tė reflektojnė realitetin se si grupet e ndryshme etnike nė ish-Jugosllavi kanė vuajtur gjatė konflikteve, mund tė ketė njė rrugė drejt pajtimit, tha pėr BIRN-in, Sandra Orloviq, drejtoresha e Qendrės sė tė Drejtės Humanitare nė Beograd.

 “Shoqėria ka nevojė tė tregojė ndjeshmėri pėr viktimat e njė feje ose kombi tjetėr qė janė vrarė”, tha Orloviq.

Tamara Banjeglav, koordinatore e programit tė memorializimit nė qendrėn Documenta nė Zagreb, tha se pėrveē njohjes sė vuajtjeve tė sė shkuarės, memorialėt duhet tė promovojnė njė kulturė tolerance.

 “Procesi i krijimit dhe ndėrtimit tė memorialėve ka kapacitetin tė detyrojė shoqėritė tė pėrballen dhe tė vėnė nė pyetje nė mėnyrė kritike tė shkuarėn dhe arsyet pėr tė”, tha Banjeglav.

Ekipi raportues:  Elvira M. Jukiq, Sinisa Jakov Marusiq, Milena Miloseviq, Boris Paveliq, Edona Peci, Marija Ristiq.

Shkrime tė Zgjedhura

Komentet: Komentet sipas rendit kronologjik (Gjithsej 0 Komentet)

     Lajmet e fundit 
     
     Fotogaleria 
    Gjilani para dhe pas shiut
    Shiko arkivėn