Dėmshpėrblehen Familjet e Ushtarėve tė Vrarė Serbė

Dragan Jakovljevic dhe Drazen MilovanovicDragan Jakovljevic dhe Drazen Milovanovic
nga  Marija Ristic
© Tė drejtat autoriale

Gjykata ka vendosur se shteti iu ka mohuar tė drejtėn e njė gjykimi tė drejtė familjeve tė dy ushtarėve tė vrarė nė barakat nė Beograd, ku dyshohet se fshihej i dyshuar pėr krime lufte, Ratko Mladic.

Gjykata kushtetuese nė Serbi pranoi apelin e familjeve tė Dragan Jakovljevicit dhe Drazen Milovanociti, dy ushtarė qė vdiqėn nė rrethana misterioze mė 5 tetor 2004, kur ishin roje nė barakat e ushtrisė nė Beograd.

Gjykata vendosi se shteti iu ka mohuar tė drejtėn e njė gjyqi tė drejtė, sepse ka hetuar rastin pėr tetė vjet, por nuk ka ngritur akuza.

Secilės familje iu dhanė nga 5 000 euro dėmshpėrblim.

“Kjo ėshtė njė fitore morale pėr familjet dhe shpresoj se do tė rezultojė nė gjetjen e atyre qė janė pėrgjegjės pėr vrasjet. Paratė nuk kanė asnjė vlerė pėr kėta njerėz mė”, tha tė hėnėn, avokati i tyre, Predrag Savic.

Pas vrasjeve tė ushtarėve, ushtria serbe dhe gjykata ushtarake nisėn njė hetim qė rezultoi nė vendimin se njė ushtar vrau tjetrin dhe pastaj bėri vetėvrasje.

Por, njė hetim tjetėr, qė u nis nga familjet, gjeti se njė person i tretė i vrau dy ushtarakėt.

Familjet thanė gjithashtu vitin e shkuar se kishin marrė konfirmim jozyrtar se fėmijėt e tyre ishin vrarė sepse shefi i arratisur i ushtrisė serbe tė Bosnjės, Ratko Mladic, po fshihej nė barakat kur ishte nė arrati nga aktpadia e Gjykatės Ndėrkombėtare pėr Krime nė ish-Jugosllavi, ICTY.

“Njė muaj mė parė morėm njė letėr tė nėnshkruar nga ish-shėrbimi i sigurisė i tė pandehurit tė ICTY-sė nė tė cilėn pėrshkruhej se ēfarė ndodhi atė ditė. Nė letėr thuhej se Mladici ishte i pranishėm atė ditė nė baraka dhe se dy djemtė tanė e dalluan”, tha Janko Jakovljevic, babai i njėrit prej dy ushtarėve tė vdekur, nė korrik tė vitit tė shkuar.

Jankovic tha se Mladici urdhėroi vrasjen e dy ushtarėve.

Por, kryeprokurori i Serbisė pėr krime lufte, Vladimir Vukcevic, u pėrgjigj se sipas tė dhėnave tė zyrės sė tij, gjatė asaj periudhės qė Mladic ishte nė Beogradin e Ri, dhe jo nė barakat ku vdiqėn dy ushtarėt.

“Sidoqoftė ēdo gjė duhet kontrolluar. I mbėshtes tė gjitha pėrpjekjet e familjeve pėr t’i gjetur pėrgjegjėsit”, tha Vukcevici, korrikun e shkuar.

Jelena Milic nga OJQ-ja Qendra pėr Studime Euro Atlantike nė Beograd, qė ishte njė nga pėrfaqėsueset ligjore tė familjeve, tha se vendimi i gjykatės kushtetuese ėshtė shtysė pėr pėrpjekjet e tyre pėr tė gjetur pėrgjegjėsit pėr vrasjet.

“Ky vendim ėshtė njė fitore pėr prindėrit dhe pėrfaqėsuesit e tyre ligjorė, qė tani mund tė kėrkojnė pėr drejtėsi para Gjykatės pėr tė Drejtat e Njeriut nė Strasbourg”, tha Milic.

Ajo shtoi se pėrfundimi i hetimit dhe identifikimi i rrjetit qė ndihmoi Mladicin kur ishte nė arrati ishte kyē pėr reformimin e shėrbimit tė sigurisė nė Serbi.

Gjyqi i dhjetė personave qė e strehuan, qė filloi nė vitin 2009 ende po vazhdon, gjeti se Mladici lėvizi nga territori serb i Bosnjės pėr nė kryeqytetin serb nė vitin 1997 me njė grup oficerėsh tė lartė.

Atė vit, me kėrkesė tė Slobodan Milosevicit, presidenti i Jugosllavisė nė atė kohė, u krijua Qendra e 30-tė e Personelit. Njėsia pėrbėhej kryesisht nga ish-anėtarė tė ushtrisė serbe tė Bosnjės, qė kishin pėr detyrė tė kujdeseshin pėr Mladicin.

Mladic lėvizi lirisht nė Beograd deri nė prill tė vitit 2002, kohė kur parlamenti serb miratoi njė ligj pėr bashkėpunim me Tribunalin e Hagės.

Sipas zyrės sė prokurorit pėr krime lufte nė Serbi, Mladic u fsheh nė vende tė ndryshme nė Beograd deri nė viti 2006, kur humbėn gjurmėt e tij.

Mladici u arrestua nė vitin 2011 dhe aktualisht ėshtė nė gjyq nė Hagė.

Shkrime tė Zgjedhura

Komentet: Komentet sipas rendit kronologjik (Gjithsej 0 Komentet)

     Lajmet e fundit 
     
     Fotogaleria 
    Shkėmbim Librash
    Shiko arkivėn